Mūsų, kaip ir daugelio kitų šalių, švietimo sistema remiasi racionaliais žinių perdavimo metodais. Tačiau svarbu ugdymą grįsti intuityviais, afektiniais ir emociniais mokymosi aspektais. Sveiko ugdymo idėjos pradininkas ir plėtotojas, Leipcigo universiteto profesorius ir mokslininkas Dr. psych. Markus Štuks (Marcus Stück) pabrėžia ir moksliškai parodo, kad ugdyme prarandama pusiausvyra tarp racionalumo ir emocionalumo, nes vaikai, mokytojai, tėvai yra apimti streso. Tai rodo psichosomatiniai nusiskundimai, nerimas, perdegimas, depresinės būsenos. Dėl to empatija, kuri turi esminį vaidmenį ugdymo procese, negali būti ugdoma. Matydamas šias tendencijas, M. Štuks 1994–2010 m. parengė planą/viziją, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp intuityvaus-emocinio ir racionalaus ugdymo. 2007–2011 m. šis planas buvo sėkmingai išbandytas ir įvertintas Vokietijoje su 200 mokytojų, 1800 vaikų ir jų tėvais. Leipcige M. Štuks įkūrė Zentrum für Bildungsgesundheit (ZfB – Sveiko ugdymo centrą), kad remtų nacionalinius ar tarptautinius švietimo projektus švietimo srities situacijai gerinti. Jis apmokė daugybę specialistų Austrijoje, Indonezijoje, Latvijoje, kurie toliau diegia Sveiko ugdymo idėjas savo šalyse. Panašiai kaip Vokietijoje ir Austrijoje, taip pat Latvijoje 2015 m. buvo įkurtas Sveiko ugdymo centras, kuris vienija Sveiko ugdymo bendraminčius ir sertifikuotus specialistus, įsisavinusius M. Štuko ir kolegų sukurtus metodus Sveiko ugdymo idėjos įgyvendinimui.

Sveiko ugdymo 7 žingsniai.

Toliau aprašyti Sveiko ugdymo 7 žingsniai apibūdina Dr. M. Štuko didįjį sisteminį modelį Sveiko ugdymo koncepcijai. Tačiau tai anaiptol nėra teorinis požiūris. Remiantis šiuo požiūriu Leipcigo universitete ir ZfB buvo parengtos 4 treniruočių programos, kurios yra moksliškai ir praktiškai patikrinti metodai, kurių pagrindinis uždavinys – ugdyti gebėjimą kūniškai ir dvasiškai kurti meile ir empatija grįstus santykius ir integruoti šiuos įgūdžius į ugdymo procesą, kuriame dalyvauja  vaikai, tėvai ir pedagogai.

Dvi iš šių treniruočių programų skirtos sveikam gyvenimo būdui (t. y. 2-asis žingsnis) ir taip pat numato sąmoningumą apie streso poveikį sveikatai bei veiklas jam mažinti tiek suaugusiesiems (įskaitant pedagogus), tiek vaikams. O dvi treniruočių programos skirtos empatiškų santykių kūrimui per kūną ir verbalinę kalbą (t. y. 3-iasis žingsnis). Sveiko ugdymo koncepcija numato, kad būtent pirmieji 3 žingsniai turėtų būti Sveiko ugdymo pagrindas, ir tik tada turi sekti papildomi racionalūs požiūriai – metodai, kvalifikacija, informacija ir t. t. (t. y. 4–7 žingsnis), o ne atvirkščiai.

1 žingsnis – Kūnas kaip patirties ir mąstymo centras.

1. Mokytojas ugdo gebėjimą suvokti vaiką be teorinių  koncepcijų  – Čia ir Dabar. Tai žmonių susitikimas, kuriame jie pradeda pažinti vienas kitą, savo jausmus ir poreikius (kūno suvokimas pirmiausia reiškia jutimą. Jausmus ir emocijas, kurios kyla susijungus su savo poreikiais.)  Santykiai yra svarbesni nei turinys.
2. Neverbalinis mokytojo ir mokinio (žmogaus su žmogumi) susitikimas „čia ir dabar“ yra pagrindas verbalinei refleksijai.
3. Holistiniam pažinimo gebėjimų ugdymui pirmiausia būtina gebėti pamatyti už „racionalių“ klasifikacijų ir teorijų.
4. Vaikui kūnas yra svarbiausias „mąstymo organas“. Tai reiškia, kad mokytojas turi būti prieinamas savo kūno suvokimui be racionalaus apdorojimo, tik su gebėjimu patirti. Be šio priėjimo prie kūno neįmanoma ugdyti savęs suvokimo nei vaikams, nei mokytojams (Maturana & Verden-Zöller, 2005).
5. Todėl mokytojams reikia atlikti įvairias kūno savipatirties veiklas, pavyzdžiui, meno patirtis, būgnų grojimą, muziką, šokį, žaidimus ir pan. 

2 žingsnis – Sveikas gyvenimo būdas ir streso mažinimas – empatijos prielaida.

Nuo 1994 m. buvo sukurtos ir įdiegtos dvi moksliškai patvirtintos ir praktikoje patikrintos treniruočių programos: EMYK®  – streso mažinimo treniruotė su jogos elementais vaikams, ir STRAIMY® – streso mažinimo treniruotė su jogos elementais pedagogams. 

EMYK® Streso mažinimo treniruotė su jogos elementais vaikams ir jaunimui	STRAIMY® Streso mažinimo treniruotė su jogos elementais pedagogams

Daugiau apie EMYK® ir STRAIMY®

3 žingsnis –  Empatijos ir meilės ugdymas – sveiko ugdymo pagrindas.

„Nėra blogų žmonių, yra blogi komunikacijos įgūdžiai“ /M. Rozenbergas/

Dr. M. Štuks analizavo konfliktus ir atskleidė, kad empatijos ugdymas priklauso nuo dviejų pagrindinių aspektų integracijos, kuriuos reikia nagrinėti atskirai ir integruoti į vieną modelį.

Gyvenimo kalba yra kalba, kuri mus sujungia su kitais (nekaltinimas kitų, aiškus savo poreikių ir jausmų išreiškimas, gebėjimas paprašyti kažkieno pagalbos) ir ji simbolizuojama žirafa. Tuo tarpu kalbą, kuri mus skiria, simbolizuoja vilkas (nesugebėjimas aiškiai žodžiais išreikšti patiriamų jausmų ir poreikių, reikalavimų, pretenzijų, kritikos, moralinių vertinimų, manipuliacijos).

Gyvenimo šokis atstovauja pagarbaus bendravimo neverbalinius aspektus. Pingvinas atstovauja gyvenimo suvokimą, paremtą veikimu, meile, intuicija ir realybės suvokimu per jausmus. Pingvinas atstovauja integruotą visuomenę, kuri veikia pagal bendradarbiavimo principus. Tuo tarpu baltasis lokys atstovauja racionalų gyvenimo požiūrį, paremtą distancijuotu ir izoliuotu gyvenimo būdu, minčių ir jausmų atskyrimu, baime kontaktui.

Taigi, Empatijos MOKYKLA® nėra institucija – tai dvi moksliškai ir praktiškai pagrįstos atskiros, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusios programos, skirtos empatiškų santykių ugdymui tiek kūno, tiek verbaliu lygmeniu.

Pagarbi komunikacija®                                      Empatijos mokyklos verbalinė dalis	Tanzpro® - Biodanza                          Empatijos mokyklos neverbalinė dalis

Daugiau apie Empatijos mokyklą®

4–7 žingsnis – Mokytojų supervizijos, įgūdžiai ir mokymų turinys ir t. t.

M. Stück pabrėžia, kad be pirmųjų trijų žingsnių ugdymo, t. y. be priėjimo prie savo kūno, sveiko gyvenimo būdo, gebėjimo atsipalaiduoti, streso valdymo, empatijos ir t. t. – kurie yra baziniai įgūdžiai žmogiškų santykių kūrime – neįmanoma ugdyti likusių, vadinamųjų racionalių žingsnių: 4) mokslinis konsultavimas ir supervizijos, gebėjimų ugdymas konkrečioje srityje (pvz., mokytojų pedagoginių įgūdžių ugdymas), įvairių koncepcijų ir švietimo politikos kūrimas konkrečioje mokymo įstaigoje ir t. t.