Empatijos mokykla® Sveikatos ugdymo koncepcijos rėmuose apima dvi programas: Pagarbi komunikacija® ir Tanzpro-Biodanza® .
Kaip mums, suaugusiesiems, vaikams, mokytojams, kolegoms, geriau suprasti vieniems kitus ir rasti tinkamus žodžius įvairiose gyvenimo situacijose? Kaip suprasti savo ir kitoje situacijoje dalyvaujančio asmens pojūčius, emocijas ir poreikius? Kaip spręsti konfliktines situacijas, nekaltinant nei savęs, nei kito žmogaus? Viena iš gebėjimų, galinčių mums padėti šiais klausimais, yra empatijos gebėjimas. Mūsų auklėjimas ir ugdymas daugiausia remiasi paklusnumo ir dominavimo principais, o ne lygybės ir bendradarbiavimo principais, todėl ypač svarbu skirti daugiau dėmesio emocinio intelekto vystymui, kurio viena sudedamųjų dalių yra empatija.
Dr. M. Štuks, remdamasis daugiau nei 15 metų trukusiais moksliniais tyrimais Leipcigo universitete, sukūrė Empatijos mokyklos koncepciją, kuri buvo moksliškai ištirta Vokietijos Sveikatos ministerijos projekto apie sveiką gyvenimo būdą mokyklose ir darželiuose rėmuose.
Empatijos mokyklos koncepcija remiasi dviem moksliškai pagrįstomis programomis / treniruotėmis, kurios yra empatijos įgūdžių gerinimo pagrindas:
- pagarbi komunikacija - GYVENIMO KALBA – verbalinė patirtis (Maršalas Rozenbergas, nesmurtinė komunikacija);
- biodanza – GYVENIMO ŠOKIS – neverbalinė, į išgyvenimus orientuota patirtis (Rolando Toro).
Nors M. Rozenbergas ir R. Toro niekada gyvenime nebuvo susitikę, jų idėjos ir metodai papildo vienas kitą ir yra vienos visumos dvi dalys – Kalba ir Pojūčiai, nes bendravimo procese vienodai svarbūs yra ir mūsų pojūčiai, emocijos, ir mūsų kalba. Abiejų autorių pagrindinė idėja – rūpintis gyvenimu, padėti žmonėms susitikti ir kurti pagarbius, empatiškus ir tolerantiškus santykius, paremtus bendradarbiavimu.
Dirbdamas šiose programose tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, M. Štuks Empatijos integruotame modelyje naudoja gyvūnų įvaizdžius.
Gyvenimo kalba yra kalba, kuri mus sujungia su kitais (nekaltinimas kito, aiškus savo poreikių ir jausmų išreiškimas, gebėjimas paprašyti kieno nors paramos) ir ji simbolizuojama žirafa. Tuo tarpu kalbą, kuri mus skiria, simbolizuoja vilkas (nesugebėjimas aiškiai žodžiais išreikšti jausmų ir poreikių, reikalavimų, pretenzijų, kritikos, moralinių vertinimų, manipuliacijos).
Gyvenimo šokis atstovauja pagarbaus bendravimo neverbalinius aspektus. Pingvinas atstovauja gyvenimo suvokimui, paremtam veikla, meile, intuicija ir realybės suvokimu per pojūčius. Pingvinas atstovauja integruotai visuomenei, kuri veikia pagal bendradarbiavimo principus. Tuo tarpu baltasis lokys atstovauja racionaliam gyvenimo požiūriui, paremtam distancijuotu ir izoliuotu gyvenimo būdu, minčių ir jausmų atskyrimu bei kontakto baime.
Kiekviename žmoguje gyvena kiekvienas iš šių gyvūnų ir kiekvienas iš jų yra geras savo esme. Skirtumas yra gyvenimo kokybėje, savijautoje. Kuo labiau mes susijungiame su „žirafos“ kalba ir „pingvino“ pojūčiu, tuo empatiškesnį bendravimą ir aplinką kuriame, kas palankiau veikia tiek mūsų fizinę, tiek psichologinę sveikatą (Grīvza, 2015).