„Nėra blogų žmonių, yra blogi bendravimo įgūdžiai“ /M. Rozenbergas/ 

Pagarbios komunikacijos idėjų pagrindas yra JAV psichologo, pasaulyje pripažinto konfliktų mediatoriaus Maršalo Rozenbergo Neprievartinės komunikacijos (nonviolent communication) metodas. Jį savo ruožtu įkvėpė Mahatma Gandis su neprievartinio pasipriešinimo idėja, taip pat jo mokytojas Karlas Rodžersas, kurio aktyvaus klausymosi koncepciją (humanistinė psichologija) M. Rozenbergas toliau vystė kaip į poreikius orientuotą požiūrį. Rozenbergas remiasi įžvalga, kad žmogus iš principo yra pasirengęs gerbti, bendradarbiauti ir elgtis taikiai, jei tik gali pasitikėti, kad jo poreikiai yra išgirsti, į juos atsižvelgiama ir jie gerbiami veiksmais. „Kai žmogus geba kalbėti apie tai, ko jis nori, o ne apie tai, kas kituose yra negerai, iš karto galima pamatyti sprendimo pradžią.“ /M. Rozenbergas/

Apie empatiją M. Rozenbergas sako, kad vietoje to, jog pasiūlytume kitam empatiją, mums dažnai kyla stiprus noras duoti kitam patarimų, dalintis savo nuomone ar jausmais. M. Rozenbergas mano, kad empatija yra tai, kas kviečia ištuštinti protą ir klausytis kitų visa savo esybe. Taip pat Rolando Toro, biodansos (Biodanza) metodo pradininkas, mano, kad empatija yra buvimas, kontaktas, kuriame mūsų kūnas yra patirties ir mąstymo organas, nes mūsų smegenys turi įprotį viską vertinti palyginimu – gerai ar blogai, teisingai ar neteisingai ir pan. Pagarbi komunikacija yra ne tik gebėjimas kalbėti, tai yra socialinis veiksmas. Jai priklauso gebėjimas aktyviai klausytis ir keisti perspektyvą, empatija, bendradarbiavimas, dalyvavimas, sąžiningumas priimant sprendimus ir aktyvus palaikymas. 

Pagarbios komunikacijos mokymų tikslas – padėti dalyviams sukurti ir sustiprinti ryšį ir kontaktą su savimi ir kitais, savo bendravime pašalinti tai, kas skiria ir sukelia konfliktus, ir kurti empatiškus bei į bendradarbiavimą orientuotus santykius ir komunikaciją.

Pagrindiniai pagarbios komunikacijos uždaviniai yra:

1. aktyvinti ir plėsti žinias apie tai, kaip veikia pagarbi komunikacija – santykiai ir kontaktas su kitais, grindžiami partneryste, kooperacija ir pagarba, o ne smurtu, pasmerkimu, kritika ir kitais destruktyviais požiūriais;
2. plėsti žodyną, mokantis vartoti žodžius, kurie aprašo asmeninę patirtį, išreiškia stebėjimus, jausmus, poreikius ir aiškius prašymus;
3. padėti įgyti būdų, kaip sąžiningai reikšti savo jausmus, kaip įsisąmoninti ir patenkinti savo poreikius, suformuluoti prašymą, nedarant įtakos kitiems ir nenaudojant smurtinio (kitų neįžeidžiančio ir agresyvaus) bendravimo stiliaus;
4. padėti atpažinti, pažinti ir pripažinti kitų žmonių jausmus ir poreikius, išgirsti prašymus, ginti ir palaikyti kito žmogaus poreikių patenkinimą ir būti empatiškam bendraujant su kitais;
5. skatinti mąstyti, imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę sprendžiant konfliktus;
6. padėti atvirai išsakyti savo nuomonę, nesukeliant atstūmimo ar priešiškumo.

Pagarbioje komunikacijoje kalba, kuri mus sujungia su kitais, nekaltinimas, aiškus savo poreikių ir jausmų išreiškimas, gebėjimas prašyti kieno nors palaikymo, simbolizuojama žirafa. Tuo tarpu kalbą, kuri mus skiria, simbolizuoja Vilkas (nesugeba aiškiai žodžiais išreikšti jausmų ir poreikių, reiškia reikalavimus, pretenzijas, kritiką, moralinius vertinimus, manipuliaciją). 

Uždaviniai įgyvendinami pagal požiūrį Žinoti – Mokėti – Veikti -  mokymų metu dalyvis įgyja ne tik žinių, nes jų nepakanka, kad būtų efektyvus bendraujant su kitais, bet ir pagarbios komunikacijos įgūdžių. Įvairių pratimų ir praktinių įgūdžių įsisavinimo veiklų pagalba mokymų metu dalyviai integruos ir sustiprins įgytas žinias savo elgesyje. Kad greta žinių ir įgūdžių būtų įgytas ir gilus pasitikėjimas jais, reikalinga trečioji komponentė – veikti, t. y., mokymuose yra įtraukti pratimai, artimi kasdienėms situacijoms, taip dalyviui suteikiama galimybė patirti autentišką pagarbų bendravimą, taip pat patirti, ką reiškia kooperatyviai, bendradarbiaujant ir pagarbiai veikti kartu. 

Vaikams mokymai trunka 10 savaičių. Kiekvieną savaitę vienos užsiėmimo trukmė mokyklinio amžiaus vaikams yra 45 min., ikimokyklinio amžiaus vaikams – 30 min. Suaugusiesiems mokymai trunka 8 savaites, kiekvieną savaitę vienas 2 valandų trukmės užsiėmimas.