www.veseligaizglitiba.lv - Verta perskaityti

ŠOKIS kaip GEROS SAVIJAUTOS atkūrimo šaltinis

Fri, 21 Aug 2026 10:38:00 +0000

„Šokio prigimtis iš esmės yra terapinė, nes jis įtraukia žmogų kaip visumą: fizinį Aš, kūrybinį Aš, veikiantį ir save išreiškiantį Aš bei emocinį Aš.“
/Sharon Chaiklin/

„Siekiant gerinti vaikų gerą savijautą, būtina būti kartu su jais sistemiškai, dėmesingai ir su meile. Tai reiškia būti visapusiškai šalia ir įtraukti tėvus, mokytojus, šeimas bei aplinką, kad padėtume vaikams savarankiškai išreikšti savo tapatybę – iš pradžių neverbaliniu, o vėliau ir verbaliniu būdu.

Dirbantieji vaikų geros savijautos stiprinimo srityje turėtų suprasti, kad kūnas yra svarbiausias vaiko mąstymo organas, nes vaikai pasaulį patiria per savo kūną. Tokia kūniška patirtis dažnai susijusi su žaidimu, kuris gali stiprinti vaiko geros savijautos pojūtį, ir su šokiu, kuris suteikia vaikui galimybę išreikšti savo instinktus, poreikius ir jausmus santykyje su kitais.“
/M. Stueck & A. Villegas/

Oksfordo ŠOKIO ir GEROS SAVIJAUTOS vadove šokis ir su juo susijusios judesio praktikos nagrinėjamos iš neuromokslo, sveikatos, visuomenės ir švietimo perspektyvų, taip pat psichologijos ir sociologijos požiūriu, siekiant geriau suprasti šokio sąsajas su gera savijauta ir sveikata.

Tai unikali, daugiau kaip 1000 puslapių apimties knyga, prie kurios rengimo prisidėjo daugiau nei 90 autorių iš viso pasaulio. Joje nagrinėjamas platus šokio krypčių spektras – nuo modernaus ir šiuolaikinio šokio iki BIODANZA ir kitų autentišku judesiu grindžiamų praktikų.

Knygoje taip pat publikuojamas Sveiko ugdymo centro įkūrėjo profesoriaus Marcuso Stuecko ir psichologijos mokslų daktarės Alejandros Villegas mokslinis straipsnis „Moksliniais tyrimais pagrįsta BIODANZA programa vaikams (TANZPRO-Biodanza) mokyklose ir vaikų darželiuose – poveikis psichologiniams, fiziologiniams, hormoniniams ir imuninės sistemos rodikliams“, kuriame autoriai apibendrina įvairių mokslinių tyrimų rezultatus.

Keliuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 4–6 metų vaikai, buvo nustatytas toks TANZPRO-Biodanza užsiėmimų poveikis:

✓ Streso hormono kortizolio pokyčiai – po 10 užsiėmimų vaikams, kurių pradinis kortizolio lygis buvo aukštas, buvo pastebėtas jo „normalizavimasis“, t. y. kortizolio lygio sumažėjimas. Tyrimo rezultatai rodo TANZPRO-Biodanza užsiėmimų autoreguliacinį poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikams.

✓ Emocijų atpažinimas – tyrimo rezultatai parodė vaikų kognityvinių gebėjimų pagerėjimą, pavyzdžiui, gebėjimo atpažinti emocijas. Tai buvo vertinama naudojant Vienos emocijų atpažinimo testą, kuriame vaikai, žiūrėdami į nuotraukas, turėjo atpažinti skirtingas emocijas.

✓ Širdies ritmas ir fiziologinės autoreguliacijos gerėjimas – vaikų, kurių širdies ritmas prieš užsiėmimus buvo žemas arba aukštas, po užsiėmimų širdies ritmo rodikliai priartėjo prie vidutinių. Rezultatai rodo, kad pagerėjo šių vaikų autonominės nervų sistemos funkcinė būklė (optimalus sužadinimo lygis) bei susibalansavo simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas.

✓ Psichologiniai rodikliai – vaikams, kurių nuotaikos įvertinimas prieš užsiėmimus buvo žemas, buvo nustatytas reikšmingas nuotaikos pagerėjimas. Taip pat pastebėtas reikšmingas empatijos, susidomėjimo ir atsipalaidavimo lygio padidėjimas bei pagerėjęs gebėjimas motoriškai atsipalaiduoti.

Tuo tarpu 7–12 metų vaikams buvo nustatytas toks TANZPRO-Biodanza užsiėmimų poveikis:

✓ Streso hormono kortizolio pokyčiai – po 10 užsiėmimų 23 vaikų, kurių amžius buvo 7–8 metai, grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas streso hormono kortizolio lygio sumažėjimas.

✓ Testosterono lygis berniukams ir mergaitėms – po užsiėmimų berniukams buvo nustatytas testosterono lygio sumažėjimas. Mergaitėms toks poveikis nebuvo pastebėtas, nes jų testosterono lygis jau prieš užsiėmimus buvo žemesnis. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad TANZPRO-Biodanza užsiėmimai gali turėti imuninę sistemą reguliuojantį poveikį.

✓ Psichologiniai rodikliai – Latvijoje atliktame tyrime buvo vertinami pirmos klasės mokinių emocinių ir socialinių kompetencijų pokyčiai TANZPRO-Biodanza užsiėmimų grupėje. Nustatyta, kad užsiėmimuose dalyvavusių mokinių, palyginti su pirmos klasės mokiniais, kurie juose nedalyvavo, pagerėjo gebėjimas reguliuoti emocijas – pyktį, baimę, susijaudinimą ir liūdesį, taip pat buvo pastebėtas labiau į kitus orientuotas socialinis elgesys.

Tyrimo rezultatai parodė, kad TANZPRO-Biodanza programa padeda sumažinti emocijų raiškos sunkumus ir gerinti santykius su bendraamžiais. Taip pat manoma, kad programa gali turėti prevencinį poveikį, padėdama apsaugoti mokinius nuo šių rodiklių blogėjimo, kuris buvo pastebėtas tarp užsiėmimuose nedalyvavusių mokinių. Be to, TANZPRO-Biodanza užsiėmimuose dalyvavusiems mokiniams buvo nustatytas kortizolio lygio sumažėjimas.

Straipsnio autoriai pabrėžia, kad kortizolio ir testosterono lygio sumažėjimas po užsiėmimų greičiausiai rodo padidėjusį atsipalaidavimo pojūtį, kuris siejamas su didesniu jautrumu ir gebėjimu mėgautis tarpusavio kontaktu. Streso hormono kortizolio lygio sumažėjimas taip pat yra susijęs su emocijomis, siejamomis su gera savijauta, ir atitinka mažesnius nerimo bei streso rodiklius.

Todėl autoriai rekomenduoja TANZPRO-Biodanza programą vaikams taikyti kaip streso mažinimo ir prevencinę intervenciją, siekiant stiprinti vaikų gerą savijautą ir ugdyti jų gebėjimą jausti empatiją.

Apie galimybę mokytis Tanzpro-Biodanza® metodo galima daugiau sužinoti čia.

Vineta Grīvza
psichologė, Sveiko ugdymo centro bendramintė

„Santykiai – pagrindinis išgyvenimo mechanizmas. Kaip padėti vaikams kurti sveikus santykius?“

Mon, 03 Aug 2026 20:00:00 +0000

Vis dažniau spaudoje ir moksliniuose straipsniuose skaitome apie vaikų elgesio problemas, sunkumus reguliuojant savo emocijas, dėl kurių vaikams tampa sudėtinga sėkmingai kurti santykius su bendraamžiais. Tuo tarpu visi žinome, kad sveikai vaiko raidai gyvybiškai svarbu ugdyti gebėjimą veiksmingai užmegzti ryšius su bendraamžiais, susidraugauti ir išlaikyti draugystę, rasti savo vietą socialinėse grupėse bei pelnyti bendraamžių pripažinimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis didesnę įtaką vaikų raidai daro technologijų pažanga. Mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, internetas ir socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinių vaikų aplinkos dalimi. Neabejotina, kad technologijų vystymasis pakeitė tai, kaip mūsų vaikai žaidžia, mokosi, gauna informaciją ir bendrauja su kitais. Kartu keičiasi ir socialiniai įpročiai bei emocinės nuostatos. Šiandien vis labiau pastebima individualizacijos, o ne socializacijos tendencija. Mobilusis telefonas dažnai tampa „geriausiu draugu“, per kurį palaikomi santykiai su kitais.

Vaikai vis mažiau laiko praleidžia žaisdami kartu su bendraamžiais interaktyviuose, gyvuose žaidimuose, kuriuose per aktyvią ir žaismingą tarpusavio sąveiką jie gali išmokti pajusti vieni kitus, suvokti savo ir kitų kūno ribas, išsiugdyti gebėjimą draugauti ir palaikyti draugystę. Vis daugiau laiko skiriama sėdimo pobūdžio veikloms, pavyzdžiui, kompiuteriniams ar internetiniams žaidimams. Vaikai taip pat vis rečiau turi galimybę patirti natūralų fizinį kontaktą – susikibti už rankų, draugiškai apsikabinti.

Vietoj to jie išmoksta liesti išmaniuosius įrenginius ir dažnai jau kūdikystėje žino, kad perbraukus pirštu per ekraną pasikeis vaizdas.

Šiuolaikiniai neuropsichologai pabrėžia, kad mes prarandame tuos gebėjimus, kurių nenaudojame, o stipriname tuos, kuriuos nuolat laviname ir kartojame.

Tačiau kaip švelniai paliesti kitą vaiką jo neskaudinant, savo vaikus dažniausiai mokome tik žodiniais nurodymais: „nestumk“, „nemušk“, „neliesk“, „elkis gražiai“, „atsargiai“… Bet ką iš tikrųjų reiškia „atsargiai“? To vaikas gali išmokti tik per kūnišką patirtį bendraudamas ir žaisdamas su kitais vaikais.

Kai kuriems vaikams tai pavyksta lengviau ir natūraliau, tačiau daugeliui – ne. Pamažu bendraamžiai nebenori draugauti su vaikais, kurie yra pernelyg aktyvūs, impulsyvūs, nesugeba kontroliuoti savo emocijų ir kūno reakcijų. Dažnai tokie vaikai labai nori draugauti, tačiau dėl savo entuziazmo ir nesugebėjimo reguliuoti impulsų bei judesių netyčia skaudina kitus – stumdosi, tempia kitus už rankos, nepaiso kito vaiko asmeninės erdvės.

Jautresnius vaikus toks elgesys gąsdina, todėl jie pradeda vengti kontaktų, užsisklendžia savyje arba net sustingsta kitų akivaizdoje, slopina savo natūralų spontaniškumą ir norą žaisti kartu su kitais.

Vis aktualesnis tampa klausimas, kaip padėti vaikams įgyti sveikų santykių kūrimo patirties ir praktinių įgūdžių, kad jie galėtų kuo harmoningiau įsilieti į darželio ar mokyklos bendruomenę, ne tik jaustųsi emociškai saugūs būdami su kitais, bet ir drąsiai reikštų save bei atskleistų savo potencialą.

Rengdama psichologijos magistro darbą ir atlikdama tyrimą apie pirmokų emocinių ir socialinių kompetencijų pokyčius Tanzpro-Biodanza® intervencinėje grupėje, išanalizavau šiuolaikinius mokslinius tyrimus apie įvairias intervencijas, vykdomas darželiuose ir mokyklose.

Padariau išvadą, kad socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programos dažniausiai yra skirtos tam tikroms rizikos ar sutrikimų grupėms ir daugiausia grindžiamos kognityviniais, racionaliais mokymo metodais. Žinoma, labai svarbu organizuoti užsiėmimus vaikams, kuriems jau pastebimi elgesio ar sveikatos sunkumai, tačiau tokios intervencijos ne visada padeda šiems vaikams vėl sėkmingai integruotis į bendraamžių grupę.

Daugelis šiuolaikinių švietimo ir psichologijos specialistų taip pat pabrėžia, kad mokyklose ir darželiuose reikėtų daugiau prevencinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programų. Jie akcentuoja, kad laimingo gyvenimo pagrindas yra jautrūs, empatiški, pagarbūs ir rūpestingi tarpusavio santykiai.

Taip pat ypač svarbu organizuoti tokius užsiėmimus, kurie būtų grindžiami žaidimu ir apimtų ne tik racionalius emocijų pažinimo bei aktyvinimo elementus, bet ir neverbalinius emocijų sužadinimo bei reguliavimo būdus. Tai reiškia, kad į ugdymo procesą turėtų būti įtraukiamos meno sritys – judesys, šokis, muzika, piešimas ir kita kūrybinė veikla. Neracionalių, neverbalinių emocijų aktyvinimo būdų taikymas ypač svarbus jaunesniems vaikams ir tiems, kurie linkę į impulsyvų elgesį.

Vienas žymiausių į vaiką orientuotos ugdymo psichologijos mokslininkų Jerome Bruner pabrėžia, kad vaikai nuo pat kūdikystės nesimoko vadovaudamiesi statiška, „bekūne“ kompiuterio logika – jie mokosi judėdami tiksliai koordinuotu ritmu.

J. Bruner teigia, kad svarbiausia yra tai, jog vaikai turi įgimtą jautrumą kito žmogaus judėjimo ritmui ir gebėjimą jausti, kaip kitas žmogus reaguoja į įvykius bei pasirenka veiksmus bendrame pasaulyje. Mes gimstame pasirengę aktyviai dalyvauti socialinėje sąveikoje ir per neverbalinį bendravimą bei kūno judesius dinamiškai perteikti savo ketinimus, mintis ir jausmus.

Pasak J. Brunerio, būtent per judėjimo ritmą prasideda žmogaus pažinimas ir mokymasis. Ritmas taip pat yra vienas svarbiausių draugiškų santykių kūrimo pagrindų. Tai yra būdas tiek gauti, tiek suteikti paguodą bet kokio amžiaus žmogui.

Kūdikių judesių tyrimai taip pat rodo, kad jau pirmąją gyvenimo dieną kūdikio rankų gestai geba sinchronizuotis su suaugusiojo balso ritmu. Kūdikio motorinis intelektas yra pasirengęs ne tik kurti kūnišką judesių dialogą su kitu žmogumi, bet ir imtis šio dialogo iniciatyvos. Kad šie kūdikio judesiai būtų veiksmingi, juos turi pastebėti ir į juos atsiliepti kitas žmogus.

Vaikas formuoja save, savo savęs suvokimą ir pasaulio suvokimą per suaugusiojo buvimą šalia bei jo reakciją į vaiko impulsus ir saviraišką. Viskas, ko vaikui reikia, – tai dėmesingas, jautrus ir priimantis suaugusysis.

Domėjimasis kitu žmogumi – būtent taip gimsta bendras ritmas: suderintas, darnus ritmas. Per ritmą mes prisideriname vienas prie kito, o tokios tarpusavio sąveikos metu atsiranda ir stiprėja pasitikėjimas kitais žmonėmis. Motyvacija veikti kyla tada, kai jaučiuosi priimtas, pastebėtas ir išgirstas. Tuomet galiu būti savimi – tokiu, koks esu, – ir kurti harmoningus santykius su kitais.

Vienas iš metodų, kuriame naudojami judesys, muzika ir tarpusavio sąveika, ir kuris Latvijoje yra naujas būdas padėti vaikams ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus, yra Tanzpro-Biodanza®.

Tanzpro-Biodanza® – tai praktikoje išbandyta ir moksliškai įvertinta į šokį orientuota programa, kuri buvo pritaikyta ugdymo įstaigoms vykdant Vokietijos sveikatos ministerijos projektą „Sveika gyvensena vaikų darželiuose“ (2009–2011). Programą adaptavo ir įvertino Leipcigo universiteto Psichologijos instituto mokslininkai (Stueck, Villegas, Luzzie, Toro, 2010).

Ši programa yra įtraukta į Empatijos mokyklos (School of Empathy) koncepciją (Stueck, 2011) kaip jos neverbalinė dalis. Koncepcijos autorius pabrėžia, kad empatija yra vienas svarbiausių gebėjimų kuriant tarpusavio santykius.

Programa sukurta remiantis Biodanza metodo pagrindiniais principais ir skatina autentišką vaiko tapatybės raidą. Ji padeda vaikams laisvai reikšti save, ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, skatina empatišką ir tolerantišką bendravimą su kitais.

Teigiamų emocijų stiprinimas ir gebėjimo reguliuoti emocijas ugdymas yra vieni svarbiausių Tanzpro-Biodanza® tikslų. Teigiamos emocijos atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant artimus santykius, o bendras džiaugsmas ir linksmybės yra vienas svarbiausių vaikų draugystės bruožų.

Užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas empatijos ugdymui. Jie apima vaikams patrauklias veiklas, kurios stiprina priklausymo grupei jausmą, skatina draugystę ir padeda kurti rūpestingą, vienas kitą palaikančią bendruomenę.

Ši programa ne tik padeda vaikams kurti draugiškus, priimančius tarpusavio santykius, bet ir suteikia galimybę stiprinti šiltus bei artimus santykius tarp suaugusiųjų – mokytojų, auklėtojų, tėvų – ir vaikų.

Šis metodas kuria tikros „čia ir dabar“ buvimo kartu erdvę, kurioje žmonės gali būti kartu muzikoje, judesyje ir atpalaiduojančiame tarpusavio kontakte be vertinimų ir lūkesčių. Jis leidžia bent trumpam nusiimti „tėvų“ ar „mokytojų“ akinius bei vaidmenis ir įžengti į vaiko aiškios esmės bei nekaltumo pasaulį, kartu patiriant džiaugsmą, lengvumą ir jautrų artumo ryšį.

Su šia programa dirbu jau penkerius metus ir vedu užsiėmimus tiek darželinukams, tiek pradinių klasių mokiniams. Praktikoje ne kartą stebėjau teigiamą programos poveikį vaikams.

Atliktas tyrimas apie pirmokų emocinių ir socialinių kompetencijų pokyčius Tanzpro-Biodanza® užsiėmimų grupėje parodė, kad mokiniai, dalyvavę programoje, palyginti su tais, kurie užsiėmimuose nedalyvavo, geriau gebėjo reguliuoti savo emocijas – pyktį, baimę, džiaugsmingą susijaudinimą ir liūdesį. Taip pat buvo pastebėtas ryškesnis socialiai orientuotas elgesys.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Tanzpro-Biodanza® programa padeda sumažinti emocijų raiškos sunkumus, gerina vaikų tarpusavio santykius ir, tikėtina, prevenciškai apsaugo mokinius nuo šių rodiklių blogėjimo, kuris buvo pastebėtas tarp vaikų, nedalyvavusių programoje.

Sutrumpintą magistro darbo versiją apie TANZPRO-Biodanza® intervencijos rezultatus, išsamų intervencijos aprašymą ir tyrimo išvadas galima perskaityti čia.

Tarptautiniu mastu pripažintas psichiatras ir daugiau kaip keturiasdešimt metų traumų bei potrauminių patirčių tyrinėjantis mokslininkas Bessel van der Kolk teigia:

„Gebėjimas jaustis saugiai su kitais žmonėmis yra bene svarbiausias psichikos sveikatos aspektas, o saugūs tarpusavio santykiai yra prasmingo ir visaverčio gyvenimo pagrindas.“

Dažnai ir mes, suaugusieji, ne visada jaučiamės saugūs bendraudami su kitais žmonėmis, todėl patys dėl to kenčiame. Todėl pasinaudokime visomis mums prieinamomis galimybėmis įtraukti į vaikų kasdienybę tokias praktikas ir užsiėmimus, kurie padeda kurti draugiškus, empatiškus santykius, gerina vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas ir taip prisideda prie emociškai saugios bei vaiko raidą palaikančios aplinkos kūrimo.

Daugiau informacijos apie galimybę mokytis Tanzpro-Biodanza® metodo rasite čia.

Vineta Grīvza
Psichologė, Sveiko ugdymo centro bendramintė.